Kaip mes visi žinome, Singapūras, kaip atogrąžų salos šalis, apsupta vandenyno, nors jo nacionalinis dydis nėra didelis, jis yra stabilus. Mėlynojo gamtos šaltinio - vandenyno, kuris supa Singapūrą, poveikis yra būtinas. Pažvelkime į tai, kaip Singapūras susitaiko kartu su vandenynu ~
Sudėtingos vandenyno problemos
Vandenynas visada buvo biologinės įvairovės lobių skliautas, kuris taip pat padeda sujungti Singapūrą su Pietryčių Azijos šalimis ir pasauliniu regionu.
Kita vertus, jūrų organizmai, tokie kaip mikroorganizmai, teršalai ir invazinės svetimos rūšys, negali būti valdomi pagal geopolitines ribas. Tokios problemos kaip jūrinių kraikai, jūrų eismas, žuvininkystės prekyba, biologinio išsaugojimo tvarumas, tarptautinės laivo išleidimo sutartys ir didieji jūrų genetiniai ištekliai yra visi tarpvalstybiniai.
Singapūras, kaip šalis, kuri labai priklauso nuo globalizuotų žinių, plėtojant savo ekonomiką, ir toliau didina savo dalyvavimą dalijantis regioniniais ištekliais ir yra atsakinga už vaidmenį skatinant ekologinį tvarumą. Geriausias sprendimas reikalauja glaudaus bendradarbiavimo ir dalijimosi moksliniais duomenimis tarp šalių. .
Energingai plėtoti jūrų mokslą
Dar 2016 m. Singapūro Nacionalinis tyrimų fondas įsteigė jūrų mokslinių tyrimų ir plėtros programą (MSRDP). Programa finansavo 33 projektus, įskaitant vandenynų rūgštėjimo tyrimus, koralinių rifų atsparumą aplinkos pokyčiams ir jūros sienų projektavimą siekiant sustiprinti biologinę įvairovę.
Dalyvavo aštuoniasdešimt aštuoni tyrimų mokslininkai iš aštuonių aukštojo mokslo institucijų, įskaitant Nanyango technologijos universitetą, ir jie paskelbė daugiau nei 160 tarpusavyje pateiktų dokumentų. Šie tyrimų rezultatai paskatino sukurti naują iniciatyvą - jūrų klimato kaitos mokslo programą, kurią įgyvendins Nacionalinių parkų taryba.
Visuotiniai vietinių problemų sprendimai
Tiesą sakant, Singapūras nėra vienas susiduria su simbiozės iššūkiu su jūros aplinka. Daugiau nei 60% pasaulio gyventojų gyvena pakrančių teritorijose, o maždaug du trečdaliai miestų, kuriuose gyvena daugiau nei 2,5 mln. Gyventojų, yra pakrančių teritorijose.
Daugelis pakrančių miestų, susidūrę su pernelyg didelio jūrų aplinkos išnaudojimo problema, siekia tvaraus vystymosi. Santykinę Singapūro sėkmę verta pažvelgti, subalansuoti ekonominę plėtrą ir išlaikyti sveikas ekosistemas ir išlaikyti turtingą jūrų biologinę įvairovę.
Verta paminėti, kad jūrų reikalai sulaukė dėmesio ir mokslinės bei technologinės paramos Singapūre. Tarptautinio tinklo sąvoka, siekiant ištirti jūrų aplinką, jau egzistuoja, tačiau ji nėra plėtojama Azijoje. Singapūras yra vienas iš nedaugelio pradininkų.
Jūrų laboratorija Havajuose, JAV, yra sujungta su okeanografiniais duomenimis Rytų Ramiojo vandenyno ir Vakarų Atlanto vandenyne. Įvairios ES programos ne tik susieja jūrų infrastruktūrą, bet ir renka aplinkosaugos duomenis visose laboratorijose. Šios iniciatyvos atspindi bendrų geografinių duomenų bazių svarbą. MSRDP labai sustiprino Singapūro tyrimų statusą jūrų mokslo srityje. Aplinkosaugos tyrimai yra užsitęsusi kova ir ilgas inovacijų žygis, ir dar labiau būtina turėti viziją už salų ribų, siekiant skatinti jūrų mokslinių tyrimų pažangą.
Aukščiau pateikta išsami informacija apie Singapūro jūrų išteklius. Tvarus ekologijos vystymasis reikalauja, kad visos žmonijos neperduotų pastangų, ir mes visi galime būti jos dalimi ~
Pašto laikas: 2012 m. Kovo 04 d