Kaip visi žinome, Singapūras, kaip tropinė salų šalis, apsupta vandenyno, nors ir nėra didelė, yra stabiliai vystoma. Mėlynojo gamtos ištekliaus – vandenyno, supančio Singapūrą, – poveikis yra nepakeičiamas. Pažvelkime, kaip Singapūras sutaria su vandenynu.
Sudėtingos vandenynų problemos
Vandenynas visada buvo biologinės įvairovės lobynas, kuris taip pat padeda Singapūrui susisiekti su Pietryčių Azijos šalimis ir pasauliniu regionu.
Kita vertus, jūrų organizmų, tokių kaip mikroorganizmai, teršalai ir invazinės svetimos rūšys, negalima valdyti pagal geopolitines sienas. Tokios problemos kaip jūrų šiukšlės, jūrų eismas, žuvininkystės prekyba, biologinės apsaugos tvarumas, tarptautinės sutartys dėl laivų išmetimų ir atviros jūros genetiniai ištekliai yra tarpvalstybinės.
Kadangi Singapūras, kaip šalis, kurios ekonomikos plėtrai labai reikia globalizuotų žinių, toliau didina savo dalyvavimą dalijantis regioniniais ištekliais ir yra atsakingas už ekologinio tvarumo skatinimą. Geriausiam sprendimui reikalingas glaudus bendradarbiavimas ir mokslinių duomenų dalijimasis tarp šalių.
Energingai plėtoti jūrų mokslą
2016 m. Singapūro nacionalinis tyrimų fondas įsteigė Jūrų mokslinių tyrimų ir plėtros programą (MSRDP). Pagal šią programą finansuoti 33 projektai, įskaitant vandenynų rūgštėjimo, koralinių rifų atsparumo aplinkos pokyčiams ir jūros sienų projektavimo biologinei įvairovei didinti tyrimus.
Darbe dalyvavo aštuoniasdešimt aštuoni mokslininkai iš aštuonių aukštojo mokslo įstaigų, įskaitant Nanyang technologijos universitetą, ir paskelbė daugiau nei 160 recenzuojamų straipsnių. Šie tyrimų rezultatai paskatino sukurti naują iniciatyvą – Jūrų klimato kaitos mokslo programą, kurią įgyvendins Nacionalinių parkų taryba.
Pasauliniai sprendimai vietinėms problemoms
Iš tiesų, Singapūras nėra vienintelis, susiduriantis su simbiozės su jūros aplinka iššūkiu. Daugiau nei 60 % pasaulio gyventojų gyvena pakrančių zonose, o apie du trečdaliai miestų, kuriuose gyvena daugiau nei 2,5 mln. gyventojų, yra įsikūrę pakrančių zonose.
Susidūrę su jūrų aplinkos pereikvojimo problema, daugelis pakrančių miestų stengiasi siekti tvaraus vystymosi. Verta atkreipti dėmesį į santykinę Singapūro sėkmę, kai siekiama suderinti ekonominę plėtrą su sveikų ekosistemų išlaikymu ir turtingos jūrų biologinės įvairovės išsaugojimu.
Verta paminėti, kad jūrų reikalai Singapūre sulaukė dėmesio ir mokslinės bei technologinės paramos. Tarptautinių tinklų, skirtų jūrų aplinkai tirti, koncepcija jau egzistuoja, tačiau Azijoje ji nėra išplėtota. Singapūras yra vienas iš nedaugelio šios srities pradininkų.
Havajuose, JAV, esanti jūrų laboratorija yra sujungta į tinklą, kad rinktų okeanografinius duomenis rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir vakarinėje Atlanto dalyje. Įvairios ES programos ne tik jungia jūrų infrastruktūrą, bet ir renka aplinkos duomenis skirtingose laboratorijose. Šios iniciatyvos atspindi bendrų geografinių duomenų bazių svarbą. Jūrų mokslinių tyrimų programa (MSRDP) labai sustiprino Singapūro mokslinių tyrimų statusą jūrų mokslo srityje. Aplinkos tyrimai yra užsitęsęs mūšis ir ilgas inovacijų žygis, todėl dar svarbiau turėti viziją už salų ribų, kad būtų skatinama jūrų mokslinių tyrimų pažanga.
Aukščiau pateikta informacija apie Singapūro jūrų išteklius. Tvariam ekologijos vystymuisi reikalingos visos žmonijos nenuilstamos pastangos, ir mes visi galime būti to dalimi.
Įrašo laikas: 2022 m. kovo 4 d.